Teorijos ir praktikos derinys, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais leidžia ugdyti aukščiausio lygio profesionalus, gebančius priimti ir pritaikytiinovatyvius sprendimus.

Sumanioji traukinių kontrolės sistema

Studentų projektas „Traukinys“ (angl. „Intelligent Train Control System“) sukurtas vadovaujant prof. dr. A. Andziuliui, lekt. D. Adomaičiui ir asist. S. Jakovlev bei dalyvaujant  studentams T. Eglynui, T. Lenkauskui, V. Beniušiui, T. Jankauskui, I. Gusiatin ir kt.

DSC_8889

Andriaus Pelakausko nuotr.

Sukurtas modelio parametrų testavimo ir rūšiavimo stendas bei specialus algoritmas, leidžiantis matavimų duomenis išsaugoti virtualioje atmintyje ir kuris suteikia galimybę gauti traukinio mašinistui reikalingą informaciją apie atstumą iki priekyje esančios kliūties, įvertina stabdymo kelią, automatiškai sumažina/padidina traukinio greitį pagal ruožo identifikavimo informaciją ir pan.

JTF studentai Japonijoje nenusileido technikos asams

Ieva Augytė

„Tavo įgūdžiai ir idėjos gali padaryti tave čempionu“, – skelbia „FSI All Japan Robot Sumo“ svetainė. Taip įgūdžiai, idėjos, noras mokytis ir tobulėti atvedė du Klaipėdos universiteto magistrantus – Audrių Knolį ir Martyną Luką – į Japoniją, kur jie galėjo išmėginti savo jėgas su pasaulinio lygio technikos asais japonais. Čia klaipėdiečiai buvo vieninteliai iš Europos ir pirmieji užsieniečiai, patekę į antrąjį šių varžybų etapą.

O viskas prasidėjo nuo paprasčiausio pasiūlymo pakonstruoti. Žinomas robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas užkrėtė Jūrų technikos fakulteto (JTF) studentus robotų konstravimo manija. Šis entuziastas ir dabar bendradarbiauja su studentais. Būtent jis varžybose San Franciske (JAV) iškovojo galimybę lietuviams dalyvauti prestižiniame sumo robotų renginyje Japonijoje. Šiose varžybose dalyvavo keturi entuziastai: A. Knolis, M. Lukas ir V. Rodnovas su žmona.

IMG_3649

Į antrąjį etapą pateko tik JTF studentai Audrius ir Martynas. Jie antrajame etape 2:1 pralaimėjo labai stipriam varžovui. Nepaisant to, vaikinai laimėjo 50 tūkst. jenų, įgavo patirties ir motyvacijos tobulėti ir suvokė visus iki tol nepastebėtus savo robotų minusus.

Iš tiesų Japonija – vieta, kur buvo nutraukta pergalių grandinė, sako vaikinai. Iki tol – kur klaipėdiečiai nuvažiuodavo, ten laimėdavo.

Išanalizavę savo robotų minusus studentai mėgins juos tobulinti. Mažas, paprastas ir labai judrus robotas kainuoja daugiau nei 6 tūkst. litų: daugelis detalių siunčiama iš užsienio, o ką jau kalbėti apie pačių įdėtą darbą. Vaikinai Lietuvoje rėmėjų neranda, mat daugeliui įmonių jų veikla, deja, atrodo neperspektyvi.

Kokie technikos asai begyventų ten toli, Japonijoje, klaipėdiečiai jiems vis tiek nušluostė nosis. Kaip pasakojo M. Lukas, buvo ir tokių, kurie dalyvauja jau keturioliktą kartą ir niekaip nepatenka į antrąjį etapą. O KU JTF studentams tai padaryti pavyko.

Artimiausi vaikinų planai – „Baltic Robot Sumo“ varžybos. Laimėjimas čia – antrasis kelialapis į Japoniją ir revanšas Tekančios Saulės šalies robotams.

Ar praktika studijų metu svarbi?

Žurnalistika

Ar studentai įgyja pakankamai praktikos studijuodami pasirinktą specialybę? Ar baigę studijas greitai įsilieja į darbo rinką? Ar vėliau, dirbant pagal specialybę, nereikia mokytis iš naujo? Šį kartą atsakymai į šiuos klausimus – iš žurnalistikos specialybės studentų patirties.

„Vargu ar žmogus galėtų išmokti vairuoti automobilį vien skaitydamas knygas, be praktikos. Taip pat ir žurnalistikoje. Kažin ar kada būčiau išmokusi rašyti straipsnius, kurti reportažus, jeigu būčiau tik sėdėjusi paskaitose. Dirbdama laidoje „Universitetai.lt“ ir Klaipėdos universiteto laikraštyje supratau, ką iš tikrųjų reiškia tos skambios frazės: objektyvumas, operatyvumas, inovatyvumas ir kita“, – sako žurnalistikos studijų absolventė Žydrūnė Domarkaitė, šiuo metu dirbanti Lietuvos studentų sąjungoje.

re_0008_F88_9014

Andriaus Pelakausko nuotr.

„Studijų metu praktika yra vienas svarbiausių dalykų, nes be praktikos teorijos pritaikyti neįmanoma arba tai padaryti yra labai sunku“, – tai pernai žurnalistikos studijas baigusios Donatos Veliūtės žodžiai. Ši mergina studijų metu save išbandė visose srityse: dirbo spaudoje, rašė laikraščiui „Klaipėdos universitetas“, dirbo radijuje ir Klaipėdos universiteto televizijoje, o dabar darbuojasi Telšių miesto laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“. Darbą ji gavo iškart po studijų, jos pačios manymu, matyt, dėl to, kad studijų metu buvo smalsi: „Aš praktikos gavau, tačiau pasyvesni studentai taip ir lieka neišnaudoję savo galimybių, o vėliau skundžiasi negaunantys darbo.“ O pasyvių studentų, anot Donatos, tikrai nemažai.

Darbo televizijoje specifikos teko mokytis iš pagrindų

„Gautų žinių tikrai neužtenka, nes per paskaitas ir iš vadovėlių visko neišmoksi“, – sako laidoje „Universitetai.lt“ dirbusi trečiakursė Marija Rudzevičiūtė, kuri šiuo metu pagal „Erasmus“ mainų programą studijuoja Norvegijoje. Marijai žinių, gautų per paskaitas, neužteko, todėl ji nusprendė save išbandyti Klaipėdos universiteto televizijoje. Filmuojant pirmąjį reportažą, pasak Marijos, reikėjo kolegų pagalbos. Mintimis pasidalijo ir Simona Pargaliauskaitė, kuri šiuo metu studijuoja Švedijoje: „Mane, „žalią“ reporterę, kolektyvas priėmė palankiai ir draugiškai, nepaisant to, kad visko teko mokytis iš pagrindų, sudarant daugiau sunkumų jau įgudusiems kolegoms. Pradedant tinkamu mikrofono laikymu, logiškų klausimų formulavimu, informacijos paieška ir baigiant taisyklinga ir sklandžia dikcija supratau, kad darbas televizijoje reikalauja kruopštumo, – pasakojo Simona. – Iš pradžių nedrąsiai žengiau prie pašnekovo ir tiesiau į jį mikrofoną, bet po keleto reportažų supratau, kad tai darau vis tvirčiau ir užtikrinčiau. Taip pat dirbdama čia supratau, kad apatišką domėjimąsi akademine aplinka pakeitė smalsumas: kas nauja įvyko, kur vėl filmuosim naują reportažą. Anksčiau nei kiti sužinai, kas nauja universitete, kartu ir turiningai praleidi laisvalaikį. Dabar tik džiaugiuosi, kad visa tai išbandžiau ir žinau, ką reiškia dirbti televizijoje ir kur dar man, kaip būsimai žurnalistei, reikia pasistengti, kad ateityje darbas būtų atliekamas profesionaliau.“

Praktika televizijoje – privaloma?

Indrė Tumėnaitė darbą Klaipėdos universiteto televizijoje pasirinko kaip paskutinę savo praktiką, nes, pasak Indrės, „televizija – itin gera terpė visų ankstesnių praktikų ir paskaitų žinioms įtvirtinti.“ Jos nuomone, televizijoje svarbu viskas: laikas, greitas mąstymas, iškalbingumas, taikli mintis, objektyvumas. Indrė prieš tai buvo dirbusi tik spaudoje ir internetiniame portale. „Teko skubiai mokytis teksto rašymo televizijai. Išties nemaniau, kad jis taip skiriasi nuo laikraštinio teksto“, – teigė mergina. Ji mano, kad praktika televizijoje turėtų būti privaloma visiems. „Įsivaizduokite, kad baigiate studijas net neįgarsinę teksto, nepalaikę mikrofono rankoje – ir taip keliaujate dirbti. Retas kuris bando praktiką televizijoje, o dėl to vėliau į reporterio darbą televizijoje net bijo pažiūrėti. Juk baigus studijas gėda neišmanyti elementarių dalykų. Dažnas tuomet pasiteisina, kad televizija ne jam, tačiau tik kas penktas per studijų laikotarpį ją išbando“, – tai Indrės Tumėnaitės mintys.

re_0039_F88_9115

Andriaus Pelakausko nuotr.

„Darbas su kamera, mikrofonu, išmonės reikalaujantis montavimas ir savo reportažo stebėjimas per televizoriaus ekraną paverčia ankstyvą šeštadienio rytą dar malonesniu. Esu dėkinga už galimybę atlikti praktiką ir įgyti naujos patirties“, – sako žurnalistikos pirmo kurso studentė Rūta Juozapaitytė. Ji džiaugiasi, kad nuo pat pirmo kurso įsiliejo į laikraščio „Klaipėdos universitetas“ kolektyvą ir pradėjo dirbti Klaipėdos universiteto televizijos kuriamoje laidoje „Universitetai.lt“: „Šaunu, kad studijuojant Klaipėdos universitete sudaroma galimybė pamatyti įvairias žurnalistinio darbo sritis iš vidaus ir pajusti realią žurnalistikos dvasią. Praktika laikraštyje ir televizijoje suteikia galimybę realizuoti save srityje, kuri patinka. Verta pasidžiaugti, kad nesibaiminama į darbą įjungti dar bailiai žiūrinčių pirmakursių.“

Rašyti straipsnius – ne taip paprasta, kaip atrodo

„Kai gavau pasiūlymą pradėti rašyti KU laikraščiui, labai apsidžiaugiau. Supratau, kad jau pradedu eiti savo svajonės link, net ją realizuoju. Tačiau iš pradžių nebuvo taip lengva, kaip atrodė, nes temos – įvairiausios. Neužtenka rašyti apie tai, ką tu žinai, kuo domiesi. Čia jau reikia įsilieti į universiteto gyvenimą, domėtis, sekti naujienas ir jas skelbti. Reikia ne tik noro, bet ir pastangų“, – sako pirmo kurso žurnalistikos studentė Živilė Aleksandravičiūtė. Mergina džiaugiasi, kai įvertinamas jos darbas: „Kai straipsnis atsiduria laikraščio numeryje – šypsena pakyla iki ausų. Patarimai, kuriuos gaunu iš redaktorės, padeda tobulėti. Džiaugiuosi galėdama praktikuotis KU laikraštyje“, – sako Živilė.

Jūros ir ežerų dugno tyrimams – modernus povandeninis robotas

Ieva Liškevičiūtė

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (BPATPI) mokslininkai savo tyrimus atlieka ir už Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) ribų, jiems pasitelkdami įvairius sudėtingus aparatus. Vienas jų – povandeninis robotas, su kuriuo tyrimus atlieka doktorantas Aleksej Šaškov.

Šio mokslininko darbas labai koncentruotas – jį domina visa, kas susiję su dugnu. Todėl su šiuo aparatu atliekami jūros, ežerų dugnų tyrimai, mat viena iš povandeninio roboto funkcijų – filmuoti ir fotografuoti po vandeniu. Su povandeniniu robotu doktorantas A. Šaškov turi unikalią galimybę ištirti, kiek ir kokių gyvūnų gyvena jūros ar ežero dugne.

robotas4

Vienas iš naujausių mokslininko atliktų tyrimų – ekspedicija į Platelių ežerą, kur Aleksejus apžiūrinėjo ežero dugną. A. Šaškov taip pat tyrė jūros povandeninius gūbrius, o vienas įdomiausių mokslininko įvardytų tyrimų – Palangos paplūdimių pamaitinimas smėliu.

Šiuo aparatu šią vasarą taip pat buvo vykdoma nuskendusių laivų apžiūra. Ekspedicijos tikslas buvo surasti aplink laivus apsivijusius nuskendusius tinklus. Vėliau narai šiuos tinklus traukė iš dugno. Robotas naudingas ir verslui: jis gali rinkti duomenis apie jūros dugną, kuriuos vėliau galima panaudoti įvertinant poveikį aplinkai.

Povandeninį robotą tinkamai valdyti sugeba tik pats Aleksejus ir mokslininko kolega Andrius Šiaulys. Pasak doktoranto, aparato valdymas yra gana sudėtingas, todėl ne visiems studentams pavyksta jį suvaldyti: „Per užsiėmimus su „Erasmus“ mainų programos studentais davėme jiems pamėginti pasipraktikuoti su povandeniniu robotu ir tuomet iškart paaiškėjo, kuris studentas vaikystėje turėjo „Play Station“, o kuris – ne“, – juokavo mokslininkas.

Nors povandeninis robotas naudojamas tik pirmą sezoną, tačiau iš Platelių ežero dugno tyrimų medžiagos viena studentė jau ruošiasi rašyti diplominį darbą.

Galimybę susipažinti su povandeninio roboto veikimo principu turi studentai, pasirinkę biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, hidrologijos ir okeanografijos studijų programas.

Su povandeniniu robotu dirbantis Aleksej Šaškov mokslo šaknis įleidęs Klaipėdos universitete: čia jis baigė biologijos bakalauro studijas, čia tęsė ekologijos ir aplinkotyros studijas magistrantūroje ir įgijo magistro laipsnį.

Ką tiria lazerinis dalelių analizatorius?

Ieva Liškevičiūtė

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute (KU BPATPI) dirba veržlūs ir naujovėms imlūs mokslininkai, atliekantys tyrimus su iš pirmo žvilgsnio sudėtingai atrodančiais aparatais.

Vienas naujesnių KU BPATPI laboratorijoje esančių aparatų – lazerinis dalelių analizatorius, galintis pamatuoti dalelių dydį nuo 0,08 mikrometro iki 2 milimetrų. Su šiuo prietaisu jau daugiau nei metus tyrimus atlieka doktorantė Ilona Minevičiūtė. Doktorantės teigimu, pats aparato veikimo principas, lyginant su ankstesne įranga, yra ganėtinai paprastas: „Gamintojas stengiasi, kad būtų kuo paprasčiau juo naudotis, tad naudotojo indėlis yra labai minimalus, nes viską daro programa. Nusistačius reikiamus parametrus programoje, lieka tik įmesti mėginį į aparatą. Svarbu neįdėti jo per daug ar per mažai, nes rezultatas bus netikslus.“

Pagrindinis parametras, kurį nustato lazerinis dalelių analizatorius, yra dalelių dydis. Mokslininkė analizatoriumi tiria nuosėdas iš Klaipėdos sąsiaurio ir jūros, matuoja, koks dalelių dydžių pasiskirstymas yra viename ar kitame mėginyje. Tokie matavimai gali būti pritaikomi ne tik moksliniams tyrimams – jie gali būti pritaikomi ir pramonėje (pvz., statybos).

KU Gamtos ir matematikos mokslų fakultete Hidrologijos ir okeanografijos studijų programą pasirinkę studentai taip pat turi galimybę dirbti su šiuo itin sudėtingu aparatu ir atlikti laboratorinius darbus – dalelių dydžių matavimus. Be to, lazerinis dalelių analizatorius naudojamas ir verslo reikmėms. Viena iš jų – grunto tyrimai uostų įmonėms.

Ilona Minevičiūtė baigė fizikos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universiteto Fizikos fakultete studijavo aplinkos ir cheminę fiziką, o dabar studijuoja KU ekologijos ir aplinkotyros krypties doktorantūroje.

START‘avo verslumo mokymai

Ieva Augytė

Klaipėdos universiteto studentai mokėsi verslumo subtilybių projekto „START“ mokymuose. Šiemet jaunuolius verslumo mokė ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio – profesorius Markas Virtanenas (Markk Virtanen) ir docentas Jorma Pohtola iš Suomijos Aalto universiteto.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė, paklausta apie „START“ verslumo mokymus, pasakė, kad tai „unikali galimybė paskatinti studentų verslumą, jaunimui įgyti verslumo gebėjimų, atveriamos perspektyvos pritaikyti savo žinias steigiant verslą. Studijas baigę studentai ne visada gali surasti jų specialybę atitinkantį darbą, todėl jauniems žmonėms verta mąstyti apie savo verslo kūrimą, taip realizuoti savo idėjas ir tuo būdu pagerinti verslo aplinką. Turėdami praktinių žinių studentai galės lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, patys tapti darbdaviais. Kvalifikuota „START“ komanda padės žengti pirmuosius žingsnius, suteiks trūkstamos informacijos, kaip ir nuo ko pradėti kuriant savo verslą ar rengiant verslo planą“.

„START“ projektas neapsiribojo naujų žinių suteikimu. Jo metu vyko ir verslo idėjų konkursas „Verslo taurė“. Konkurso prizas geriausios idėjos autoriams – stažuotė Suomijoje ir darbo vieta KMTP.

Šiemet daugiausia projekte dalyvavusių studentų studijuoja gamybos, mechanikos, informatikos, elektros, jūrų inžinerijos disciplinas, biologiją, ekologiją, aplinkotyrą ir gamtinę geografiją.

Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda
Tel. (8 46)  39 89 08, faks. (8 46)  39 89 99, el. p. klaipedos.universitetas@ku.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 211951150