Lietuvos invazinių rūšių duomenų bazėje kaupiama informacija apie visas žinomas svetimas rūšis, rastas Lietuvos gamtinėje sausumos bei vandens aplinkoje.

Tikslai

Pagrindiniai Lietuvos invazinių rūšių duomenų bazės tikslai:

  • kaupti ir teikti įvairiems vartotojams patikimą informaciją apie invazines rūšis Lietuvoje

  • informuoti visuomenę apie biologinių invazijų problemą ir skatinti aplinkosaugos specialistų, mokslininkų bei studentų susidomėjimą šią problemą Lietuvoje

  • sudaryti duomenų apsikeitimo galimybę tarp nutolusių geografinių regionų bei tapti patikimos informacijos apie invazines rūšis Lietuvoje šaltiniu pasauliniame informaciniame tinkle

Apibrėžimai*

Introdukuota rūšys (sinonimai: svetima, svetimšalė, egzotiška, nevietinė, nebūdinga) - bet kokia rūšis, porūšis ar žemiausio rango taksonas (pvz., rasė, veislė), žmogaus veiklos pasekoje atsidūrusi už savo natūralaus arealo bei potencialaus paplitimo ribų.

Introdukcija - žmonių veiklos sukeltas tyčinis ar atsitiktinis rūšies pernešimas už jos istoriškai susiklosčiusio natūralaus arealo ribų. Introdukcijos gali būti sėkmingos ir nesėkmingos.

Invazinė rūšis - introdukuota rūšis, sėkmingai įsikūrusi naujose gamtinėse ar pusiau gamtinėse ekosistemose ir sukelianti pavojų vietinei biologinei įvairovei.

Iniciatyva

Projektą inicijavo Invazinių Rūšių Nacionalinė Patarėjų Taryba, įsteigta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (ME, Įsakymas Nr. 352, liepos 1, 2002).

Parama

Projektą dalinai finansuoja JAV ambasada Šiaurės/Baltijos aplinkosauginė tarnyba Kopenhagoje.

Pastabos

Tinklalapyje pateikti atradimai bei išvados priklauso autoriams (Projekto grup?s nariams) ir nebūtinai atspindi JAV ambasados Kopenhagoje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kitų dalyvaujančių projekte institucijų nuomones, todėl neturi jų oficialaus patvirtinimo.

*Apibrėžimai sudaryti remiantis šiuo šaltiniu:
IUCN (1999). IUCN guidelines for the prevention of biodiversity loss due to biological invasions. Newsletter of the Species Survival Commission IUCN - The World Conservation Union 31: 28-42

 

 

Į viršų