Žodis po žodžio (Lietuvių kalba)
Sekcijos dalykų (modulių) paskirtis. Tai įvadinės lietuvių kalbos studijos, kuriose pagrindinė kalbos „statybinė medžiaga” – žodis – aptariamas įvairiais aspektais: žodžio estetika, žodžio taisyklingumas, žodžio kilmė, žodžio semantika ir žodžio galia. Kursas suskirstytas į du modulius.
Pirmojo, dabartinės lietuvių kalbos, modulio temos:
1) Ką žodis pasako apie kalbos sistemą (žodis kirčiavimo sistemoje; žodžio reikšmių „žaidimai“; žodyje slypinčios gramatinės žinios)
2) Žodžio „elgesys“ šnekoje (žodžių vartosenos ypatumai, vartosenos taisyklingumas ir tikslumas)
3) Kaip įtikinti skaitytoją ar klausytoją (scenos kalba ir retorika)
Antrojo, lietuvių kalbos ir rašto istorijos, modulio temos:
1) Kaip skambėjo lietuvių kalba prieš 500–600 metų (senųjų rašto paminklų skaitymai)
2) Kokios paslaptys slypi pasakose, kas užkoduota liaudies dainose ir audimų raštuose (etnologija)
3) Keliomis kalbomis mes kalbame (tarptautinių žodžių kilmė, klasikinių kalbų pradmenys)
4) Baltų kalbos – ar galėtume susikalbėti? (latvių, prūsų kalbų pradmenys).
Kitaip tariant – tai parengiamasis lingvistikos kursas, kuriame stengiamasi supažindinti su kuo daugiau šio mokslo krypčių, kad moksleiviai galėtų pasirinkti ir pasirengti tolesnėms kalbų ar kultūros studijoms – ir kitiems šios sekcijos moduliams, ir vėlesnėms studijoms aukštojoje mokykloje.
Be to, lietuvių kalbos kursas padės geriau pasirengti valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui.`
