Istorija
Germanų ir romanų filologijos katedra įkurta 2009 metų sausio 7 d. rektoriaus įsakymu Nr. 1-026 reorganizavus nuo pat universiteto įkūrimo (1991 m.) gyvavusią Vokiečių filologijos katedrą ir Romanų kalbų centrą. Katedrai vadovauja doc. dr. Alma Imbrasienė.
Katedros mokslinių tyrimų temos:
vokiečių filologija ir taikomoji lingvistika
Potemės:
- Vokiečių literatūros ir kultūros istorija bei teorija;
- Baltų ir germanų kalbų istorijos tyrimai;
- Mažosios Lietuvos senųjų raštų tyrimai;
- Vokiečių ir prancūzų kalbos sintaksės ir stilistikos tyrinėjimai;
- Užsienio kalbų (vokiečių, prancūzų, italų, ispanų) dėstymo metodika ir taikomoji lingvistika.
Bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio institutais bei universitetais: VU Užsienio kalbų institutu, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedra ir Vokiečių filologijos katedra, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Vokiečių ir prancūzų filologijos katedra, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Užsienio kalbų studijų katedra, Kelno, Greifswaldo, Kylio, Vienos, Osnabriuko (Vokietija), Parmos (Italija), Rėzeknės bei Liepojos (Latvija), Savoie ir Artois (Prancūzija) universitetais, Latvijos valstybiniu universitetu, Ostsee-akademija (Vokietija), Vlekho vertėjų aukštąja mokykla (Belgija).
Palaikomi ryšiai su Klaipėdos apskrities ir Klaipėdos miesto švietimo skyriumi, Vokietijos ambasada, Simono Dacho namais, Tomo Mano kultūros centru, turizmo ir informacijos centrais Klaipėdos, Neringos, Palangos, Šilutės miestuose, Klaipėdos H. Zudermano vidurine vokiečių mokykla, Pramonės, Prekybos ir amatų rūmais bei įvairiomis pramonės įmonėmis, Vokietijos ambasada Lietuvoje, Austrijos ambasada Lietuvoje, Prancūzijos ambasada Lietuvoje, Prancūzų kultūros centru.
Germanų ir romanų filologijos katedra yra atsakinga už privalomuosius bendrojo lavinimo užsienio kalbų dalykus ir pasirenkamuosius vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų kalbų dalykus. Privalomaisiais bendrojo lavinimo bei pasirenkamaisiais užsienio kalbų (vokiečių, prancūzų, ispanų, italų) dalykais ugdomas europinis pilietiškumas, puoselėjamas tautos ir krašto kultūros atvirumas ir dialogiškumas, skatinama Europai būdinga daugiakalbystė, suteikiamos kultūrinės ir socialinės kompetencijos. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, iškilo nacionalinių kalbų ir kultūrų, kaip lygiateisių Europos narių, svarba. Prancūzų ir vokiečių kalbos yra Europos Sąjungos institucijų darbo kalbos, ispanų kalba yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, o italų kalba visuotinai pripažinta kultūros kalba, tad šių kalbų mokėjimas Klaipėdos universiteto absolventams atveria platesnes karjeros ir profesinio lavinimosi galimybes.