Archive by Category "Naujienos"

Skelbiamas filosofinių įžvalgų lavinimo konkursas tema: „Asmuo ir jūra“

Filosofinių įžvalgų lavinimo konkursu „LAISVA MINTIS IR JŪROS DVASIA“ siekiama atkreipti dėmesį į išskirtinę jūros ir uosto reikšmę formuojantis lietuviškai tapatybei. Lietuvos mokiniai skatinami apmąstyti jūrinį faktorių geopolitiniame Lietuvos valstybingumo kontekste, jūros motyvus mitologijoje, legendose, tautosakoje ir šiuolaikinėje kūryboje, jūros stichijos poveikį mąstymui, asmenybės ir jūros santykį, jūrinį pasaulėvaizdį ir kultūrą.

Sukurkite originalų kūrinį tema „Asmuo ir jūra“. Kūrybinis darbas atliekamas pasirenkant vieną iš trijų žanrų: esė, fotografijos medžiaga, vaizdo klipas. Rekomenduojama kūrybiniame darbe laisvai interpretuoti filosofines lietuvių santykio su vandeniu įžvalgas ir įprasminti lietuviškos jūrinės kultūros ženklus: gintarą, vėtrungę, švyturį, Olando kepurę, Mirusias kopas, kuršvaltes, „Stintapūkio“ šventę, Naglį, guboją, žuvėdras ir kt.

Konkursas skirtas bendrojo ugdymo mokyklų I–IV (gimnazijų) ir 9, 10 (pagrindinių mokyklų) klasių mokiniams. Darbą gali rengti vienas mokinys arba mokinių grupė (ne daugiau kaip 5 asmenys).

Daugiau informacijos apie konkursą

Organizatoriai:
Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto
Filosofijos ir kultūrologijos katedra
Klaipėdos miesto savivaldybė
Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrius

KU parodoje STATYBOS 2017

Balandžio 6–9 dienomis Klaipėdos universitetas, organizuojant Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetui, dalyvaus parodoje „Statyba 2017“, kuri vyks Klaipėdos „Švyturio arenoje“.“

Parodoje KU mokslininkai pristatys atliekamus jūrinių konstrukcijų, grunto sudėties medžiagų bandymus ir tyrimus, pristatys interjero bei eksterjero elementų 3D projektavimo ir fizinių modelių spausdinimo galimybes. Parodos metu 3D spausdintuvais bus spausdinami realūs modeliai.

Be to, mokslininkai pristatys pažangiausius statinių aplinkos ir eksploatacinius tyrimus, atliekamus su termovizoriumi, garso analizatoriumi, kietųjų dalelių tyrimo portatyvine įranga ir mobilia oro taršos laboratorija. Parodoje bus demonstruojama ultragarsinė vamzdynų diagnostikos, paviršiaus šiurkštumo nustatymo, elektromagnetinio ir elektrostatinio lauko portatyvinė tyrimo įranga. Jūriniams tyrimams atlikti skirtas mini katamarano modelis – laivų konstrukcijos ir vandens autonominių tyrimų įrangos naudojimo – atskleis vykdomų tyrimų galimybes.

KU stende galėsite išvysti bendrus dėstytojų ir studentų darbus, kurie akivaizdžiai parodo, kaip studijos gali paskatinti ieškoti naujų sprendimų, pagilinti studentų žinias bei įgūdžius. Vienas tokių pavyzdžių – studentų ir dėstytojo kurtas pneumobilis, kiti statybos inžinerijos studijų programos studentų darbai. KU atstovai pristatys inžinerines studijas ir specializuotus kvalifikacijos kėlimo kursus (siekiant įgyti Solidworks programinės įrangos naudojimo kvalifikacijas; tarptautinio suvirinimo inspektoriaus IWIP kursai pagal „IIW/EWF 1178“ direktyvą lietuvių ir rusų/anglų kalbomis, kiti).

Klaipėdos universitetui UAB „EXPO Vakarai“, kaip parodos organizatorius ir Klaipėdos universiteto partneris, suteikia nemokamą ekspozicijos plotą ir reikalingą organizacinę įrangą visos parodos metu.

Susitikime KU stende!

Klaipėdos universiteto partneris

Mons. prof. dr. Arvydas Ramonas apdovanotas vysk. Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu ir garbės raštu

 

Šių metų vasario 16 d., švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 99-ąsias metines, Kretingos rajono savivaldybės meras iškilmingai apdovanojo Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro vedėją mons. prof. dr. Arvydą Ramoną vysk. Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu ir garbės raštu. Medalį įsteigė Kretingos raj. savivaldybė ir juo yra apdovanojami labiausiai Kretingos rajonui, Žemaitijos kraštui ir visai Lietuvai savo veikla nusipelnę asmenys. Šių metų sausio 27 d. Kretingos raj. savivaldybės Taryba šį apdovanojimą skyrė prof. dr. Arvydui Ramonui už mokslo, krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą bei sklaidą. Sveikiname!

KU apginta pirmoji jungtinės vadybos krypties daktaro disertacija

Vasario 17-oji Klaipėdos universitetui tapo istorinė diena – doktorantė Jurgita Paužuolienė sėkmingai apgynė mokslinį darbą tema „Organizacinės kultūros vertinimas socialiai atsakingose organizacijose“. Disertacijos autorė tapo pirmąja mokslininke Klaipėdoje apsigynusia vadybos krypties daktaro laipsnį jungtinėje šios krypties gynimo taryboje.

Doktorantė nuosekliai ir tikslingai atskleidė bei pagrindė organizacinės kultūros vertinimo svarbą socialiai atsakingų organizacijų kontekste. Disertacijoje išnagrinėti organizacinės kultūros vertinimo teoriniai ir praktiniai aspektai, atskleistos organizacinės kultūros ir įmonių socialinės atsakomybės sąsajos. Sukurtas ir pagrįstas diagnostinis instrumentas, kurį pritaikius atliktas išsamus organizacinės kultūros vertinimo tyrimas socialiai atsakingose organizacijoje.

Gynimo posėdžio dalyviai kalbėdami apie baigiamąjį tyrimą, pažymėjo jo brandumą, pagrįstumą ir neabejotiną reikšmingumą. „Ši disertacija svarbi ne tik moksliniu, bet ir taikomuoju pobūdžiu, nes sukurta organizacinės kultūros vertinimo metodika, kuri gali būti taikoma socialiai atsakingose organizacijose. Šiuo moksliniu darbu yra paneigiamas jau kurį laiką valdžios formuojamas nusiteikimas menkinti humanitarinius ir socialinius mokslus. Tyrimu nustatyta, kad socialiai atsakingose organizacijose yra kryptingiau formuojama organizacinė kultūra. Tai sudaro geresnes darbo sąlygas, padeda darbuotojams geriau dirbti, jaustis organizacijos šeimininkais, džiaugtis geresniais santykiais su kolegomis bei vadovais. Tai dar kartą patvirtina vadybos mokslo svarbą ne tik teoriniu, bet ir taikomuoju pobūdžiu. Tyrime dalyvavusios kelios organizacijos jau pasinaudojo pateiktais pasiūlymais, kaip gerinti organizacinę kultūrą.“, – kalbėjo prof. dr. Ligita Šimanskienė.

J. Paužuolienė mokslinį darbą gynėsi viešame doktorantūros posėdyje. Gynimo procedūroje dalyvavo doktorantės mokslinė vadovė L. Šimanskienė, disertacijos gynimo tarybos nariai: pirmininkas prof. habil. dr. Julius Ramanauskas (Klaipėdos universitetas), prof. dr. Irena Bakanauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Rima Žitkienė (Mykolo Romerio universitetas), prof. dr. Rimantas Stašys (Klaipėdos universitetas), prof. habil. dr. Tatjana Muravska (Latvijos universitetas), Klaipėdos universiteto bendruomenės nariai ir svečiai.

Jungtinės doktorantūros teisė vadybos mokslo srityje Klaipėdos universitetui kartu su administruojančiu Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Mykolo Romerio universitetu ir Šiaulių universitetu suteikta 2011 m. birželio 8 d. LR Švietimo ir mokslo ministro.

Klaipėdos universitetas – LAISVĖS UOSTAS

Lietuva prasideda nuo jūros! Klaipėdos universitetas – LAISVĖS UOSTAS, traukiantis laisvę išpažįstančias Lietuvos asmenybes.

Klaipėdos universiteto (KU) bendruomenė, savo inkarą nuleidusi vieninteliame Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje, išradingai atkūrė Lietuvos žemėlapį ir iškėlė trispalvę, atsiliepdama į LR prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyvą „Vasario 16-ąją švęskime linksmai ir išradingai“.

KU miestelio aikštę nuklojo sumažintas Lietuvos žemėlapis, apjuostas jūriniu lynu. KU studentai ir dėstytojai Vasario 16-osios akciją pradėjo giedodami Lietuvos himną, vėliau gyvai apjuosdami Lietuvą. Po to akcijos dalyviai buvo pakviesti atsistoti į tuos Lietuvos taškus, iš kur yra kilę. Visus mus sutelkia jūra ir Klaipėdos universitetas, tad Lietuvos valstybinę vėliavą kartu iškėlėme būtent iš Klaipėdos taško šalies žemėlapyje. Akcijoje dalyvavo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai.

Knygos „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno šeimos gyvenimo kelias“ pristatymas

Minint Valstybės nepriklausomybės atgavimo 99-sąsias metines, 2017 m. vasario 16 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo pristatytas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto drauge su muziejumi parengtas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno šeimos gyvenimo kelias“. Knygos pristatyme dalyvavo sudarytojai ir rengėjai muziejininkė Zita Genienė, doc. dr. Silva Pocytė, prof. dr. Vygantas Vareikis.  Leidinyje pateikiamos įvairios fotografijos, dauguma kurių iš asmeninio Šernų šeimos albumo publikuojamos pirmą kartą, dokumentai, taip pat P. Šerno dukros Irenos Šernaitės-Meiklejohn surinkta medžiaga apie Toronto lietuvių bendruomenės veiklą. Petro Šerno sūnui prof. Valentinui Šernui 2000 m. buvo suteiktas Klaipėdos universiteto Garbės daktaro vardas.

Klaipėdos geografų bendradarbiavimas su Turkijos Mudanijos savivaldybe

Šių metų sausio 30 – vasario 3 d. Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir Socialinės geografijos katedroje lankėsi Turkijos Mudanijos miesto merė p. Sevinč Šenšekerči, kuri skaitė paskaitų ciklą „Skurdo geografija Turkijoje ir savivaldos institucijų veiksmai skurdo mažinimui“. Paskaitų metų pristatyta įdomi informacija apie ilgalaikes Turkijos vyriausybės bei savivaldos institucijų pastangas padedant socialiai remtiniems gyventojams, buvo pateikti įvairūs sėkmės darbo su bendruomenėmis pavyzdžiai, buvo lyginami Turkijos ir Lietuvos socialinės politikos modeliai, socialinė regioninė politika. Buvo aptarta Sirijos pabėgėlių problema, kuri Turkijoje egzistuoja daugiau kaip 5 metus ir prieglobstis suteiktas  daugiau nei 3 milijonams Sirijos pabėgėlių. Taip pat paskaitų metu buvo reta galimybė diskusijai apie praeitų metų politinius įvykius Turkijoje ir jų poveikį šalies socialinei ir regioninei politikai.

Paskaitų ciklas buvo skirtas bakalauro programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ ir magistro programos „Visuomeninė geografija“ dėstytojams, studentams ir absolventams. P. Sevinč Lietuvoje, pas Klaipėdos universiteto geografus lankėsi jau antrą kartą, pirmas vizitas buvo prieš metus. Už galimybę pakviesti Turkijos Mudanijos miesto merę ir jos pravestas paskaitas geografijos programų dėstytojams, studentams, absolventams dėkojame projekto „Patirties partneriai“ konsorciumui ir projekto koordinatorei Ingai Anulytei.

Laive „Mintis“ vyko susitikimas su JAV ambasadore Anne Hall

2017 m. vasario 8 d. KU lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė J. E. Anne Hall su patarėju politikos ir ekonomikos klausimais Tedu Janisu. Susitikimo su jūros mokslų ir technologijų mokslininkais vieta – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ – parinkta neatsitiktinai: ambasadorė yra dirbusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja vandenynų, tarptautinės aplinkosaugos ir mokslo klausimais, todėl KU mokslininkų tyrimų temos jai puikiai žinomos ir artimos. J. E. Anne Hall sužavėjo modernus laivas, kurio technines ir tyrimų įrangos galimybes pristatė antrasis laivo kapitonas Tomas Žapnickas.

Su JAV ambasadore susitiko KU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė bei jūros mokslų ir technologijų srityje tyrimus vykdantys mokslininkai. Mokslininkai su ambasadore kalbėjosi abiem šalims aktualiomis temomis, kurios susijusios su pasaulio vandenynų būkle globalios klimato kaitos kontekste. KU mokslininkai pristatė Klaipėdos universiteto mokslininkų ir tyrėjų mokslinių tyrimų temas, akcentuodami partnerystę su JAV mokslo ir studijų institucijomis bei siūlydami naujas galimas bendradarbiavimo sritis, kurios susijusios su JAV ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimo bei mokslo komercializavimo galimybėmis. Ambasadorei pristatytas 2018 metais Klaipėdos universitete vyksiantis JAV IEEE/OES bendruomenės bei Klaipėdos universiteto ir Baltijos slėnio asociacijos organizuojamas Baltijos simpoziumas, aptartos JAV ambasados galimybės prisidėti organizuojant kviestinių pranešėjų iš JAV atvykimą.

Prof. dr. A. Razinkovas-Baziukas ir prof. dr. Georgas Umgiesseris pristatė Europos lagūnose, tame tarpe ir didžiausioje Europos lagūnoje – Kuršių mariose, vykdomus tyrimus.

Prof. habil. dr. Sergejus Oleninas papasakojo apie jūros ekologijos ir aplinkotyros mokslo daktarų rengimą Klaipėdos universitete, jis pabrėžė, kad būtent šie specialistai sudaro žmogiškojo potencialo branduolį kuriamame Jūriniame slėnyje. Profesoriaus teigimu, iš pat pradžių okeanografiniai tyrimai KU buvo taikomojo pobūdžio. Pristatant jūros dugno buveinių tyrimus, paminėjo jų svarbą planuojant jūros aplinką ir gamtosaugos veiksmus. Kalbant apie jūrinių biologinių invazijų tyrimus, paminėti projektai, susiję su laivų balastinių vandenų valdymo problema. Šie tyrimai aktualūs ir ambasadorės tėvynėje.

Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė, dirbanti nuotolinių metodų ir kosminių radarų duomenų taikymo srityje, pasidalijo planais atlikti tyrimus pasitelkiant NASA ekspertų žinias.

Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė pakomentavo jūros technologijų tyrimų temas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros planus.

Susitikime asmeniniu ambasadorės kvietimu dalyvavo KU Fizinės geografijos programos doktorantas Remigijus Dailidė, pernai laimėjęs Ilinojaus valstijoje (JAV) įkurto Vydūno fondo profesoriaus Stepono Kolupailos vardo premiją.

R. Gorodeckienės nuotr.

J. E. Anne Hall sužavėjo modernus laivas, kurio technines ir tyrimų įrangos galimybes pristatė antrasis laivo kapitonas Tomas Žapnickas.

Pirmasis VII-ojo KU Senato posėdis

Šių metų vasario 3 dieną Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas sušaukė pirmąjį naujo išrinkto VII Senato posėdį. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 1 d. KU Senato nutarimo Nr. 11-11 23-uoju punktu, pirmajam Senato posėdžiui pirmininkavo VII Senato rinkimų komisijos pirmininkas prof. G. Žiliukas.

VII Senatą sudaro 35 nariai, iš jų: 7 – studentai, 27 – profesoriai, docentai, mokslininkai, pripažinti menininkai ir rektorius. Remiantis slapto balsavimo rezultatais, VII Senato pirmininku išrinktas prof. dr. Vaidutis Laurėnas (SMF), Senato pirmininko pavaduotoju – prof. dr. Rimantas Balsys (HUMF).

R. Gorodeckienės nuotr.

Globalių problemų sprendimas dalyvaujant ES projektuose

Atsinaujinančiąją energiją galima išgauti iš įvairių, pavyzdžiui, vėjo, saulės, vandens, potvynių, geoterminių ar biomasės, šaltinių. Europos Sąjunga (ES), siekdama išnaudoti kuo daugiau atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir taip mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kuria tvaresnę energijos gavybą.

ES iškėlė su energetika ir klimatu susijusius tikslus 2020, 2030 ir 2050 metams. Artimiausi jų, 2020 metų tikslai, – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 % (lyginant su 1990 m.), 20 % energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių; 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Be to, atsinaujinančiosios energijos pramonė nuolat skatina kurti inovatyvias technologijas. Sprendimų ieškoma ir ES inicijuojamuose projektuose, vienas jų – „Inovatyviosios europinės atsinaujinančiosios energijos sistemų studijos“ (angl. Innovative European studies on renewable energy systems – IESRES).

Vykdant šį projektą praėjusiais metais balandžio – spalio mėnesiais gausus būrys Klaipėdos universiteto (KU) dėstytojų ir studentų lankėsi trijuose universitetuose: Gazi universitete, Turkijoje, Piteščio universitete, Rumunijoje, ir Perudžos universitete, Italijoje. Jiems buvo surengti mokymai-seminarai, dėstytojai skaitė paskaitas, o studentai rengė ir pristatinėjo stendinius pranešimus efektyvaus atsinaujinančiosios energijos panaudojimo tematika.

Seminaruose dalyvavę Brigita Bogužaitė, Žygimantas Valskis, Martynas Macikas, Martynas Sprogys, Povilas Vitkus, Andrius Treinauskas yra pirmos ir antros pakopų Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentai. Su jais projekte aktyviai dalyvauja dėstytojai dr. Eleonora Guseinovienė, lekt. Jelena Dikun, dr. Valdas Jankūnas ir dr. Audrius Senulis. Studentų ir dėstytojų tobulėjimas, studijuojant ir dėstant su atsinaujinančiąja energija susijusias temas, naujų idėjų bei inovacijų generavimas ugdo studentų gebėjimą dirbti komandoje, būti jos lyderiais. Įsitraukdami į šios studijos veiklą, dalyviai tobulina savo įgūdžius veikti ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, svarbiausia – spręsti globalias problemas.

Mokslu grindžiamos studijos ir su partneriais iš kitų šalių bendrai vykdomi moksliniai tyrimai suteikia puikią galimybę kartu rengti straipsnius ir publikacijas. KU atstovai, pasisėmę įvairios patirties, bendradarbiaudami su užsienio universitetais šiame projekte, apie jį atsiliepia teigiamai. Inovatyviųjų elektros ir automatikos sistemų magistro studijų programos studentas Martynas Sprogys sako, kad šiame projekte dalyvavo tris kartus ir su malonumu važiuotų dar ne kartą. „Kelią geriau pažinsi juo keliaudamas, o ne tyrinėdamas pasaulio žemėlapius,“ – šie H. Džeksono Brauno žodžiai puikiai apibrėžia projekto tikslą – suteikti studentui galimybę pamatyti savo studijuojamą sritį kitu kampu, t. y. pasisemti žinių ir idėjų kituose Europos universitetuose, gal net atrasti sau labiau mėgstamą pažinimo kelią,“ – remdamasis žymaus JAV rašytojo žodžiais teigia studentas. Andriaus Treinausko, studijuojančio gamybos inžinerijos magistrantūroje, teigimu, tai buvo naudinga patirtis: „Dalyvavimas šiame projekte paliko nepamirštamą įspūdį. Buvo labai įdomu bendrauti su kitų šalių studentais. Taip pat pamatyti kitų šalių universitetus ir jų mokslines laboratorijas. Mano nuomone, šis projektas labai naudingas tiek studentams, tiek dėstytojams, nes tai puiki proga praplėsti savo žinias, pažinti kitas kultūras.“ Andrius pataria visiems, kurie turi galimybę sudalyvauti šiame ar kitame panašaus pobūdžio projekte, nepraleisti tokios puikios progos. Brigita Bogužaitė, elektros inžinerijos bakalauro studijų studentė, sako, kad šis projektas ir galimybė bent trumpam įsilieti į kitos šalies akademinį gyvenimą suteikė daug žinių, įkvėpė kurti ir dar labiau domėtis atsinaujinančiosios energetikos sritimi. „Buvo labai įdomu pamatyti, kokius tyrimus atlieka ir kokias laboratorijas turi kiti universitetai. Labai tikiuosi, kad ateityje dar bus panašių projektų, o tu, būsimas ar esamas studente, nemiegok!“ – ragina Brigita.

2017 metų gegužės 8–12 dienomis panašūs mokymai bus rengiami ir Klaipėdos universitete. Jau dabar vyksta pasiruošimo darbai, derinamos ekskursijos į įvairius objektus, ruošiamos paskaitos, siekiant parodyti tai, ką Klaipėdos universitetas ir Klaipėda turi geriausia atsinaujinančiosios energijos srityje. Ateityje dar laukia mokymai Ispanijoje, Baskų krašto universitete, kuriuose dalyvaus ir Klaipėdos universiteto studentų bei dėstytojų komanda.


STENDINIAI PRANEŠIMAI

  • SELF-STUDYING ENVIRONMENT IN KLAIPĖDA UNIVERSITY
    Brigita Bogužaitė, Žygimantas Valskis, Martynas Macikas. Pitešti universitetas, Rumunija.
  • AIR QUALITY MONITORING SYSTEM BASED ON RADIO FREQUENCY ENERGY HARVESTING
    Martynas Sprogys, Povilas Vitkus, Andrius Treinauskas. Pitešti universitetas, Rumunija.
  • A COMPARATIVE ANALYSIS OF CARBON NANOTUBES
    Martynas Sprogys, Andrius Treinauskas, Brigita Bogužaitė, Žygimantas Valskis. Perudžos universitetas, Italija.

ES iškėlė su energetika ir klimatu susijusius tikslus 2020 metams:

  • sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 % (lyginant su 1990 m.)
  • 20 % energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių
  • 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą
Projekto dalyviai Rumunijoje
Praktiniai užsiėmimai
Laboratorinė įranga Gazi universitete. KU komandos archyvo nuotraukos
Informacija atnaujinta: 2017-02-02