«  Administracija

STUDIJŲ KLAIPĖDOS UNIVERSITETE APLINKA IR IŠTEKLIAI

Klaipėdos universitetas (KU) įkurtas 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. spalio  5 d. nutarimu Nr.I -640. Dvidešimtmečio išvada -  KU tapo Lietuvos kaip jūrų valstybės ir Baltijos jūros regiono mokslo, menų ir studijų centru, rengiančiu aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir puoselėjančiu humanistines vertybes.
Socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkybės formavo spartaus KU augimo reikmes. Universitetas įsikūręs Lietuvos dalyje, kurioje gyvena per 700 tūkst. gyventojų, čia sutelktas perspektyvus pramonės ir verslo potencialas, plėtojamas jūrinis kompleksas, vyksta intensyvus kultūrinis gyvenimas. Universiteto buveinė yra Klaipėdos miestas, kuris Lietuvos Respublikos bendrajame plane apibūdinamas kaip valstybinio masto metropolinis centras, kuriam numatyta taikyti specialias palaikomąsias priemones, lemiančias konkurencingo europinio masto uosto ir ūkinės bei rekreacinės aglomeracijos plėtojimą, šalies jūrinės orientacijos institucinį realizavimą, mokslo ir studijų potencialo stiprinimą. Klaipėdos miestas yra stambus transporto centras su sausumos, jūrų ir oro uostų infrastruktūra. Per šį arealą Lietuvai atsiveria didelės ryšių su Baltijos jūros regiono šalimis ir kitais pasaulio kraštais perspektyvos. KU neapsiriboja lokaliais tikslais ir uždaviniais, kadangi yra įsikūręs dinamiškame Baltijos jūros regione. KU įsikūręs ne tik specifiniame ekonominiame, bet ir kultūriniame, taip pat geopolitiniame areale, kuris neatskiriamai  susietas su Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra.
Bendroji charakteristika. KU yra polistruktūrinis, integruotas į tarptautinius tinklus mokslo, meninės veiklos ir studijų centras, turintis daugiasritę mokslinių tyrimų, pripažintos meninės veiklos ir daugiapakopių studijų struktūrą. KU prioritetinį dėmesį lygiagrečiai skiria jūriniams tyrimams ir technologijoms; Baltijos jūros regiono istorijai, kultūroms ir kalboms, švietimui, sveikatai ir socialinei gerovei, ekonomikai ir politikai, komunikacijoms; vakarų Lietuvos ir Klaipėdos miesto darniai plėtrai; akcentuojamas krašto kultūrinės tapatybės bei istorinio tęstinumo išlaikymas Europos Sąjungos erdvėje bei globalizacijos sąlygomis. Daugiasričiai moksliniai tyrimai ir studijos sukuria didžiausią Klaipėdos universiteto privalumą ir pranašumą – tarpdiscipliniškumą, kurio konkreti konfigūracija sąlyginai gali būti vadinama „marinistine“, kai jūrų aplinkotyra ir aplinkosauga yra sumišusi su povandenine archeologija, Baltijos jūros regiono istorija, kraštovaizdžiu, rekreacijos ir turizmo, jūrinio pramoninio ir transporto komplekso technologijomis, ekonomika ir vadyba. Universitetas turi tarptautinių projektų planavimo, vykdymo ir ekspertizės patirtį. KU siekia tapti nacionaliniu ir Baltijos regiono jūrinio mokslo ir studijų lyderiu. 2010 m. pradėta vykdyti Lietuvos jūrinio sektoriaus integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) programa. Programos tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, skirtą tarptautinėje rinkoje konkurencingam fundamentiniam ir taikomajam mokslui plėtoti, aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams Lietuvos jūriniam sektoriui rengti.
Valdymo organai yra Taryba, Senatas ir rektorius. Taryba sudaryta iš socialinių partnerių ir Universiteto atstovų. Ji sprendžia Universiteto strategijos, valdymo ir biudžeto klausimus. Senatas sudarytas iš Universiteto mokslo ir pedagoginių darbuotojų, studentų atstovų ir sprendžia akademinius klausimus. Rektorius vadovauja Universitetui.
Universiteto akademinė sandara. KU sudaro 7 fakultetai ir 2 studijų institutai: Gamtos ir matematikos mokslų, Humanitarinių mokslų, Jūrų technikos, Menų, Pedagogikos, Socialinių mokslų, Sveikatos mokslų fakultetai, Jūreivystės ir Tęstinių studijų institutai. Veikia 58 katedros ir 3 studijų centrai. Mokslinė veikla plėtojama 3 universitetiniuose mokslo institutuose (Baltijos pajūrio ir aplinkos tyrimų, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos, Mechatronikos mokslo), taip pat 12 fakultetinių mokslo centrų ir mokslinių tyrimų laboratorijų: Baltistikos centras, Edukacinių inovacijų centras, Evangeliškosios teologijos centras, Folkloro laboratorija, Jūrinio kraštovaizdžio tyrimų centras, Medžiagų atsparumo laboratorija, Muzikologijos institutas, Orientalistikos centras, Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorija, Regioninės politikos ir planavimo centras, ir kt.
Studentai. 2011 m. sausio 1 d.  KU studijavo daugiau kaip 7500 studentų. Valstybė finansuoja 3200 studentų studijas. Kasmet studijuoja per 100 užsienio studentų, kurie atvyksta pagal mainų programas, į lietuvių kalbos kursus bei intensyvias programas. Kasmet per 120 Universiteto studentų išvyksta semestro ar vienerių studijų metų studijoms į užsienio universitetus bei praktikai užsienio įmonėse. Veikia studentų mokslinės draugijos, rengiamos studentų mokslinės konferencijos; dalis jų nacionalinės ir tarptautinės. Universiteto absolventų skaičius –  daugiau  kaip 27 500.
Kvalifikacijos ar perkvalifikavimo kursuose, trumpalaikiuose mokymuose ir pan. renginiuose kasmet dalyvauja per 3500 klausytojų.
Studijų programos. Universitete vykdoma 121 laipsnį suteikianti studijų programa. 67 bakalauro studijų programos (biomedicinos mokslų – 6; humanitarinių mokslų – 14; fizinių mokslų – 4; menų – 13; socialinių mokslų – 19, technologijų mokslų – 11; 51 magistrantūros studijų programa (biomedicininių mokslų – 4; humanitarinių mokslų – 5; fizinių mokslų – 3; menų – 10; socialinių mokslų -17; technologijų mokslų – 12) ir 3 doktorantūros studijų programos (edukologija; ekologija; istorija). Vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos. KU turi tęstinių studijų organizavimo ir kvalifikacijos tobulinimo patirties. Kolegijų absolventams parengtos 23 sutrumpintos bakalauro studijų programos ir 12 papildomų studijų programų, ketinantiems studijuoti magistrantūroje. Universitete dėstomos 3 laipsnį suteikiančios studijų programos ir 16 studijų  modulių (studijų dalykų grupių) anglų kalba.
Studijų kokybės sistema. Studijų kokybės užtikrinimo tvarką nustato Klaipėdos universiteto studijų vidinės kokybės vadybos sistemos koncepcijos aprašas, numatantis: 1. Studijų programų, suteikiamų laipsnių ir/ar kvalifikacijų tvirtinimą, stebėseną ir periodinę peržiūrą; 2. Studentų vertinimo tvarką; 3. Pedagoginio personalo kokybės užtikrinimą; 4. Mokymo(si) šaltinių ir paramos studentams plėtrą; 5. Informacijos apie studijas kaupimą ir viešinimą. KU akademinės veiklos strategija numato dermę su Bolonijos procesu. Studijų kokybės standartai nustatyti Senato, studijų kokybės procesai aprašyti Klaipėdos universiteto studijų nuostatuose. Studijų kokybės siekiama plėtojant mokslinius tyrimus. KU įdiegta studijų programų savianalizės sistema. Vidinė savianalizė atliekama kas 3 metai, priklausomai nuo išorinio vertinimo išvadų. Savianalizės grupėse dalyvauja studentų ir socialinių partnerių atstovai. Atskirai analizuojama studijų dalykų (sandų) kokybė: studijų dalykai atestuojami 3 metams. Tokiu pat intervalu vyksta ir studijų programų tobulinimas, taip pat įdiegiamos studijų inovacijos apskritai. Vykdomos studentų apklausos, o jų duomenys analizuojami katedrose ir fakultetuose. Plėtojamas praktinis studentų mokymas. Didelis dėmesys skiriamas orientacijai į ilgalaikį absolventų darbingumą. Mokslo ir studijų kokybės klausimai svarstomi fakultetų tarybose ir Senate, veikia Studijų kokybės komisija.
Moksliniai tyrimai. Universiteto mokslininkai atlieka tyrimus biomedicininių, humanitarinių, fizinių, socialinių, technologinių mokslų srityse. Vienam mokslo institutui suteiktas europinis Pavyzdinio mokslo centro statusas. Nustatytos Universiteto mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys. Jūrų mokslo plėtra nėra vienintelis prioritetas. Diegiama mokslinių tyrimų programinio finansavimo tvarka. Universitetas leidžia 8 mokslo žurnalus: Acta Historica Universitatis Klaipedensis; Andragogika, Archaeologia Baltica; Education in a Changing Society; Jūra ir aplinka; Sociologija: Mintis ir veiksmas (kartu su VU); Res Humanitariae;  Tiltai.
Meninė kūryba. Dėstytojai ir studentai yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatai.Sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“  – 13 kartų Pasaulio ir Europos Lotynų Amerikos šokių čempionatų nugalėtojas. Parengta aktorių trupę Latvijos teatrui, vyksta tarptautiniai teatro režisierių kursai, universitetų teatrų judėjime ryškų pėdsaką paliko „Dramos klasė“. Pripažinimą pelnė džiazo muzikos, vokalo atlikėjai, istorinio šokio kolektyvas “Saltanda“.
Tarptautinis bendradarbiavimas. KU yra aktyvus tarptautinės akademinės bendruomenės narys. Universitetas turi mokslo ir akademinius partnerius 34 (per 150 institucijų) Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Universitetas dalyvauja (dalyvavo) tarptautiniuose BONUS, COPERNICUS, COST, ERASMUS ,ESF, ERPF, EUREKA, FRAMEWORK 5, 6, 7; HELCOM, INTERREG; LLP-ERASMUS, GRUNDVIG,  COMENIUS, LEONARDO DA VINCI, LIFE, LINQUA, MERG-CT, NORDPLUS, NorFa; OLF, PHARE,  SOCRATES, TEMPUS fonduose ir programose. 2010 metais KU vykdė 65 projektus, iš kurių 16 buvo pareiškėjas, kituose 49 – partneris. Universitetas dalyvauja ERASMUS MUNDUS programoje, įgyvendindamas jungtinę magistrantūros studijų programą Marine Biodiversity and Conservation ir jungtinę doktorantūros studijų programą Marine Ecosystem Health and Conservatio -MARES. KU yra Baltijos jūros regiono šalių universitetų tinklo BSRUN narys, Euro-Viduržemio jūros baseino Eurouniversiteto (EMUNI) vienas iš steigėjų, Europos universitetų asociacijos (EUA) narys.
Darbuotojų ištekliai. 2011 m. sausio 1 d. dirbo 1265 darbuotojai, iš jų 648 dėstytojai ir mokslo darbuotojai (iš jų 298 turi mokslo daktaro laipsnį, 50 – pripažinti menininkai, 4 nacionalinių mokslo ir meno premijų laureatai). Dėstytojai su pedagoginiais vardais ir/ar mokslo laipsniais užima 60 proc. pedagoginių darbuotojų etatų. Nuo 1993 m. apginta 120 mokslo daktaro (iš jų 13 habil. dr.) disertacijų. Per pastaruosius metus vidutiniškai ginama po 7-10 disertacijų.
Infrastruktūra. Teritorija ir pastatai. KU išsidėstęs septyniose Klaipėdos miesto vietose 13 – oje pastatų (iš jų 11 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašą), kurių bendras plotas 76000 m². Kuriamas Universiteto miestelis, jo plotas -  23,4 ha. Jau restauruoti 6 istoriniai pastatai, pastatytas Mokslo ir technologijų parkas (steigėjai: KU ir Ūkio ministerija), bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi pastatytas naujas auditorinis pastatas su paslaugų centru. Pradėta  naujo studentų bendrabučio statyba (dabar bendrabučiuose yra 850 vietų). Pagal valstybės turto atnaujinimo programą (per 60 mln. Lt) planuojama į Universiteto miestelį perkelti dabar skirtingose miesto vietose esančius fakultetus. Numatoma, kad iki 2014 m. universiteto miestelio teritorijoje bus sukurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo jūrinis centras (slėnis). Slėnį sudarys bendra mokslui ir verslui mokslinių tyrimų infrastruktūra - fundamentinių ir taikomųjų mokslų tyrimo laboratorijų patalpos su šiuolaikine tyrimų įranga aprūpintomis mokslinėmis laboratorijomis, bei patalpos verslo įmonių eksperimentinei - bandomajai gamybai. Bendri moksliniai tyrimai bus vykdomi keturiose laboratorijose, integruojančiose jūrinio sektoriaus segmentų poreikius, bei jūrinių tyrimų laive. Iš ES ir valstybės biudžeto slėniui skirta daugiau kaip 110 mln. Lt.
Auditorijose įrengta demonstracinė ir kita studijų įranga. 2010-2011 m. įgytos naujos biomedicininių, fizinių ir technologijos mokslų mokomosios laboratorijos.
Biblioteka. Biblioteka. Universiteto bibliotekos fonduose yra 450 tūkst. egzempliorių knygų, apie 80% yra elektroniniame kataloge. Bibliotekoje sukauptas vertingas retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių fondas. Kasmet prenumeruojama apie 170 pavadinimų periodinių leidinių bei 30 elektroninių duomenų bazių. Yra gausus fono ir video įrašų fondas. Bibliotekos skaityklose yra 300 darbo vietų, iš jų – 53 kompiuterizuotos. Diegiama radijo bangomis valdoma (RFID), knygų apsaugos sistema. Nuotolinio mokymo centras aprūpintas distancinio mokymo klasėmis, nuotoliniu būdu dėstoma per 250 studijų dalykų, per 100 dėstytojų kompetentingi dėstyti nuotoliniu būdu. IT centras disponuoja 1050 personalinių kompiuterių, yra 25 kompiuterių klasės. Botanikos sodas įsikūręs 9,5 ha plote, turintis daugiau kaip 700 rūšių augalų kolekciją. 2006 m. KU įsigijo burlaivį „Brabander“, kuris naudojamas mokymo ir mokslinių tyrimų ekspedicijoms. Universitetas turi jachtą „Odisėjas“. Plaukiojimo praktikas atlieka studentai, kadetai, jūrų skautai. Povandeniniai archeologiniai tyrinėjimo darbai vykdomi tarptautinėse ekspedicijose. Karjeros centras teikia profesinio orientavimo, ir ryšių su socialiniais partneriais paslaugas, atlieka absolventų karjeros stebėseną. Veikia Psichologinės pagalbos centras, Kalbos konsultavimo punktas ir kt. panašūs padaliniai. Leidykla, įkurta 1992 m., išleido 90 monografijų, 17 vadovėlių, 681 studijų knygą, 200 mokslo konferencijų medžiagos rinkinių, taip pat 720 kitų leidinių.
Studentų veikla. 1996 m. įsteigta Studentų sąjunga. Klaipėdos universiteto studentai yra vieni aktyviausių Lietuvoje. Studentų veiklai skirti Menų centras ir Sporto klubas, koncertų salė, mokomasis teatras, specialios repeticijų salės, studentai sportuoja 3 sporto salėse; bendras kolektyvų ir klubų skaičius – 41. Universiteto studentai ir absolventai yra Europos, Pasaulio čempionatų, Olimpinių žaidynių dalyviai ir prizininkai.
Planavimo sistema. Planuojama Universiteto ir jo padalinių (fakultetų, mokslo institutų), katedrų ir centrų plėtra. Įdiegta trijų  pakopų (universitetas – fakultetas/institutas  -  katedra/ centras) veiklos planavimo ir dviejų pakopų (universitetas – fakultetas/institutas) finansų planavimo sistemos. Biudžetą ir strateginį veiklos planą tvirtina Taryba. Akademinės veiklos planus tvirtina Senatas. Pagrindiniai planavimo trukmės periodai: 1 metai - individualūs pedagoginių ir mokslo darbuotojų veiklos metiniai planai, ir kt.; 3 metai - Strateginis veiklos planas; 5 metai - mokslinių tyrimų temos; ilgalaikiai planai  - Plėtros strateginis planas  laikotarpiui iki 2020 metų.
Finansiniai ištekliai. Finansinius išteklius sudaro: 1) valstybės asignavimai; 2) uždirbamos ir valstybės biudžete apskaitomos lėšos; 3) kitos lėšos (privati parama, fondų parama). 2011 m. Universiteto vykdomų projektų biudžetas 126 mln. Lt. Konsoliduotas biudžetas sudaro per 170 mln.Lt.
Informacijos sistema. Informacija apie KU ir atskirus jo padalinius parengiama lietuvių ir anglų kalba ir platinama Internete ar darbinių kontaktų metu. Sukurtas e-puslapis (www.ku.lt). KU turi televiziją (laida Universitetai.lt transliuojama nacionaliniu TV6 kanalu). Leidžiamas mėnesinis laikraštis Klaipėdos universitetas. Veikia Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius.
KU turi vidinių išteklių ir palankias aplinkybes 2011–2015 metais plėtoti  mokslinių tyrimų, meninės veiklos ir studijų  intelektines ir materialines sąlygas, gerinti valdymo veiklą, adaptuoti europines aukštojo mokslo dimensijas.